Kuršių Marios

Apsaugos Statusas: Natura 2000 (buveinių tipai 1130 Estuarijos ir 1150 Lagūnos ir Europos Bendrijos svarbos žuvų – perpelių, Baltijos lašišų, šlakių, žiobrių, ožkų, kuojų, salačių ir upinių nėgių – apsaugai), Baltijos jūros saugoma teritorija HELCOM, Kuršių marių biosferos poligonas (nacionalinis lygmuo).

This page is also available in English

Kuršių Marios

Kuršių Marios yra tarptautinė marios, kuriomis dalijasi Lietuva ir Rusijos Federacija. Tai seklus vandens telkinys, kurio vidutinis gylis – 3,8 m. Bendras plotas ∼1584 km² – didžiausios Europos pajūrio marios. Kuršių marios yra pietryčių Baltijos jūros ir Nemuno baseino sąsmaukos vietoje. Nemunas yra viena didžiausių upių sistemų rytinėje Baltijos jūros dalyje ir didžiausia Lietuvos upė, kuri į Kuršių marias įneša daugiausia vandens, nuosėdų ir maistinių medžiagų. Kalbant apie maistinių medžiagų apkrovą, ji yra viena iš keturių svarbiausių Baltijos jūros regiono upių. Dėl to Kuršių Marios yra labai eutrofikuotos, o vasaros pabaigoje jose dažnai žydi potencialiai toksiškos cianobakterijos.

Nemuno delta yra tvarkomas gamtinis rezervatas, regioninis parkas, “Natura 2000” ir pripažinta RAMSAR teritorija. Upės deltą sudaro pelkės, aukštapelkės, keterų ir baseinų kompleksai, užliejami miškai ir pievos. Teritorijoje auga turtingos augalų bendrijos, kuriose gausu nykstančių rūšių. Ši teritorija yra Rytų Atlanto vandenyno skridimo kelyje, todėl yra tarptautiniu mastu svarbi veisimosi, žiemojimo ir perėjimo vieta tūkstančiams vandens ir migruojančių paukščių, iš kurių daugelis yra nykstančios rūšys. Kasmet šioje vietovėje sužieduojama daugiau kaip 60 tūkst. 000 migruojančių paukščių. Tvarkymas vykdomas taikant gamtosaugines, ekologinės apsaugos, rekreacines, ūkines ir gyvenamąsias funkcijas. Žmonių veikla apima gamtosauginį švietimą, šieno gamybą, pienininkystę, žvejybą, medžioklę, durpių gavybą, poilsį ir turizmą. Per metus vietovę aplanko daugiau kaip 100,000 lankytojų.

Vienas ryškiausių Kuršių marių apylinkių bruožų yra Kuršių nerija – ilgas ir siauras smėlio ruožas, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Kuršių nerija tęsiasi apie 98 km ir garsėja įspūdingomis smėlio kopomis, kurių kai kurių aukštis siekia iki 60 m. Kopas nuolat formuoja vėjas ir orai, todėl jų kraštovaizdis yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis. Kuršių neriją dengia įvairi augmenija: pušynai, pievos ir unikalios pakrančių augalų rūšys. Šioje vietovėje taip pat yra Negyvosios kopos (arba Pilkosios kopos) – tai didelės smėlio kopos be augmenijos, sukuriančios nežemišką kraštovaizdį. Kuršių nerija (ją valdo Neringos savivaldybė) yra viena populiariausių vietinių ir užsienio turistų lankomų vietų Lietuvoje, kurioje per metus apsilanko 400,000 svečių.

Pasiekimai

KODĖL ŠIS BANDOMASIS ATVEJIS YRA SVARBUS

Šiuo Bandomuoju Atveju atliktas tyrimas

Nuo 2014 m. vandens augalijos (makrofitų) įvairovė ir bendrijos kartografuojamos naudojant in situ, akustinius ir dronų duomenis. Naudojant iššokančius tinklus, telemetriją ir stabiliųjų izotopų tyrimus, buvo tiriamos makrofitų ekologinės funkcijos – bestuburių, žuvų ir gulbių nebylių buveinės ir maitinimosi vietos. Įvertintas charofitų rūšių oosporų erdvinis pasiskirstymas viršutiniame nuosėdų sluoksnyje, kur iš keturių rūšių dominavo Chara contraria – Chara aspera grupė.

Kuršių Marių kaip ekosistemos funkcija, susijusi su maistinių medžiagų (N, P, Si) sulaikymu ar gamyba, tiriama nuo 2010 m. Vidinė maistinių medžiagų koncentracija, jų srautai ties nuosėdų ir vandens sąsaja parodė, kad šiltuoju laikotarpiu jos labai svarbios fitoplanktono, ypač cianobakterijų, palaikymui. Naujai pažvelgta į mikrobų įvairovę vandenyje ir nuosėdose bei į simbiozę su bestuburiais, kontroliuojančią N apytakos procesus, tokius kaip dentifikacija ir N fiksacija. Ištirta invazinės midijos (Dreissena polymorpha), vietinių dvigeldžių moliuskų, chironomidų, didžiųjų kormoranų veikla kaip veiksniai, darantys įtaką maistinių medžiagų perdirbimui ir pernašai Kuršių Mariose.

Atlikti hidrologiniai tyrimai, kuriais siekiama apibūdinti fizines ir chemines marių vandens savybes, įskaitant temperatūrą, druskingumą, maistingųjų medžiagų koncentraciją ir vandens cirkuliacijos dėsningumus. Šie tyrimai leidžia suprasti hidrodinaminius procesus, lemiančius marių dinamiką.

Nuosėdų tyrimuose nagrinėjama nuosėdų sudėtis, nusėdimo greitis ir nuosėdų pernešimo lagūnoje mechanizmai. Žvejybos Kuršių Mariose tyrimai buvo skirti žuvų populiacijų dinamikai, migracijos modeliams, nerštavietėms ir tvariam žuvų išteklių valdymui. Atliekami tyrimai, kuriais siekiama įvertinti marių aplinkos būklę, įskaitant vandens kokybės parametrus, maistinių medžiagų apkrovą, taršos lygį ir teršalų buvimą.

Moksliniais tyrimais nagrinėtas galimas klimato kaitos poveikis Kuršių Marių ekosistemai, įskaitant jūros lygio kilimą, temperatūros ir kritulių kiekio pokyčius bei su tuo susijusią ekologinę reakciją. Šie tyrimai padeda nustatyti pažeidžiamumą ir kurti prisitaikymo strategijas.

Labiausiai į šiaurę nutolusios pakrantės lagūnos ir šlapžemių ekosistemos, užimančios 1584 km2 plotą.

Ilgalaikiai tyrimai, apimantys ekosistemų funkcionavimą, biogeocheminį ciklą, biologinę įvairovę, ekosistemų paslaugų teikimą, antropogeninį spaudimą, aplinkos modeliavimą ir klimato kaitos poveikį.